- žvėraitis
- žvėráitis sm. (1) 1. NdŽ mažas žvėris: Šėmmargų, margų būs tų žvėráičių (šermuonėlių) Rnv. | Vaikai nėra dykais žvėraičiais, vaikai tura mylėti gimdytojus savo brš. 2. scom. NdŽ prk. nedrąsus, baikštus, drovus žmogus: Tavo mama tokia žvėráitis buvo i tebėr End.
Dictionary of the Lithuanian Language.